VLKK istorija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Kalba lietuvos

Drauge su latviųprūsųjotvingių ir kitomis baltų kalbomislietuvių kalba kilusi iš baltų prokalbės. Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai I amžiujeo V — VII amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.

Naršymo meniu

Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos fonetika ir fonologija pakito nežymiai. Vėliau nosinė tartis išnyko. Prieš abilūpius priebalsius p, b nosinis priebalsis n virto m tam̃pa greta añka. Atsiranda raštų ir šnekamosios kalbos atotrūkis. Naujasis laikotarpis: Nuo XIX a. Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų aukštaičių pietinėmis kauniškių patarmėmis; Nuo XIX a.

Tema / Lietuvių kalba

Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių patarmių. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; Lietuvos Respublikos laikotarpis — m. Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; Sovietmetis — m.

kalba lietuvos

Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis nuo m. Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į kalba lietuvos komunikavimo sritis.

Account Options

Tekstas pasižymi rytų aukštaičių vilniškių patarmės ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo. Daukšos katekizmas parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės Kėdainių apylinkių šnektomis.

Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai — pirmasis kirčiuotasis lietuviškas tekstas. Zinkevičiaus koncepcijos, XVII a. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė Jonas Bretkūnas ir Kristijonas Donelaitis.

kalba lietuvos

Vidurio variantu rašė M. Daukša ir M. Petkevičiuso rytų — K. Sirvydas ir J. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika. Nehru rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas Europos kalbas.

kalba lietuvos

Knygos lotyniškomis raidėmis ir kalba lietuvos buvo spausdinamos užsienyje, Rytprūsiuose ir JAV. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo knygnešiai. Jablonskis ir K. Jablonskis aktyviai kūrė naujadarusskirtus lietuvių kalbos žodynui papildyti arba skoliniams kalba lietuvos añtžmogis iš añt ir žmogùs, sudaryta sekant kalba lietuvos.

Übermenschturinỹs iš turė́tidegtùkas iš dègtimokyklà iš mókytilaĩkrodis iš laĩkas ir pagalba prekyboje, išstūmė skolinį iš lenkų kalbos dziẽgorius.

Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, vir̃šininkas kalba lietuvos reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš viršùs, išstūmė skolinį iš rusų kalbos načálnikasmirtìs išstūmė slavizmą smer̃tisváistas išstūmė slavizmą liẽkarstvos. Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, dirbtùvas 'mašina' iš dìrbtikráutuvė ' muziejus ' iš kráutitõlkalbis 'telefonas' iš tolì ir kalbė́ti nesugebėjo išstumti tarptautinių žodžių ir kalboje neišliko.

Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai.

Jablonskis Lietuvių kalba atsirado suskilus vadinamajai baltų prokalbei. Taip galime spėti, kad mūsų kalba nuo latvių kalbos atsiskyrė maždaug prieš tūkstantį tris šimtus metų.

Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po karo daugiau privažiavo rusakalbių.

Vilniaus Universitetas Dėl panašios politinės padėties ir panašios XX amžiaus istorijos trys valstybės — Estija, Latvija ir Lietuva — svetimšaliams dažnai atrodo kaip sesės trynės ir visos vadinamos baltų šalimis. Tačiau lingvistai linksta pabrėžti, kad tai nėra tikslu. Terminą baltai sukūrė vokiečių kalbininkas Ferdinandas Nesselmannas dar XIX amžiaus viduryje ir juo pavadino vieną indoeuropiečių kalbų, vartojamų rytiniame Baltijos jūros krante, šaką. Buvo germanų, romanų, slavų, atsirado ir baltų kalbų kalba lietuvos. Visą XX amžių lingvistikoje šis terminas ir tetaikytas giminiškoms baltų kalboms pavadinti: gyvosioms lietuvių ir latvių bei mirusioms prūsų, kuršių, žemgalių, sėlių, jotvingių, galindų.

Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota žiniasklaidoje ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir vertiniai. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.

Fonetika ir fonologija.