Prekybos dujomis strategijos. Gamtinių dujų sektoriaus strategija | Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Energetika apima tarpusavyje susijusius energetikos sektorius elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių energijos ištekliųkuriuos sudaro visuma įmonių ir įrenginių, skirtų įvairių energijos išteklių gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui.

Nacionalinė energetikos strategija

Iš praeities paveldėtas ekstensyvus energetikos sektorius, orientuotas į didelį, bet neefektyvų elektros energijos ir naftos produktų vartojimą bei nemažą eksportą, savo esminėmis savybėmis efektyvumu, valdymo principais, struktūra ir kt. Todėl pastaraisiais metais valstybės politikos dėmesys pirmiausia skiriamas esminei energetikos ūkio pertvarkai, energetikos sektoriaus reorganizavimui ir privatizavimui bei Europos Sąjungos ES direktyvų įgyvendinimui.

kad pasirinkimo sandoriai vėl būtų puikūs

Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri buvo patvirtinta Seimo m. VIII Žin. Nors Energetikos įstatymas Žin. Joje numatyti konkretūs sprendimai dėl Ignalinos AE galutinio eksploatavimo nutraukimo sąlygų ir terminų, atsižvelgta į naujus aplinkosaugos reikalavimus, patikslintos ir pataisytos metais nustatytos energetikos plėtros kryptys.

Atnaujinant Strategiją, atsižvelgta į svarbiausius ekonomikos ir energetikos pokyčius, panaudota sukaupta patirtis ir informacija, reikalinga planuojant ir prognozuojant atskirų energetikos sektorių raidą, taip pat atsižvelgta į energetikos plėtros planus Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse, pasaulines tendencijas aplinkosaugos ir rinkų liberalizavimo srityje. Strategija parengta: 1 naudojant antrosios, metais patvirtintos, Nacionalinės energetikos strategijos rengimo patirtį; 2 atsižvelgiant į šalies ekonomikos ir energetikos raidą po nepriklausomybės atkūrimo, dabartinę jų būklę bei Lietuvos ūkio ekonomikos plėtros iki metų ilgalaikės strategijos, kuriai pritarta Vyriausybės m.

robotas prie dvejetainių parinkčių

Lietuvos energetikos politikai didelę įtaką turi ne tik vidiniai krašto, bet ir išoriniai veiksniai. Europos Sąjungos ir daugelio kitų išsivysčiusių šalių energetikos raidos ryškiausia kryptis — visuotinė ir atvira konkurencija, atvira energijos rinka kiekvienoje šalyje prekybos dujomis strategijos tarp šalių bei nuolat griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai.

Dabartinis energetikos sektorius turi stipriąją ir silpnąją pusę. Efektyviau išnaudodama esamas galimybes ir turimus pajėgumus, energetika gali labai daug prisidėti prie šalies ekonomikos spartesnio augimo ir jos integravimo į Europos Sąjungos ekonomines struktūras išvengiant nenumatytų grėsmių ir sutrikimų.

O kokiu būdu Rusijoje yra suskaičiuojama dujų savikaina?

Stiprioji pusė: 1 pakankamai išplėtoti energetiniai pajėgumai — elektrinės, naftos perdirbimo gamykla, naftos importo ir eksporto terminalas, naftos prekybos dujomis strategijos perkrovimo terminalas, gamtinių dujų ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemos; 2 gera pirminės energijos balanso struktūra, kurioje vyrauja gamtinės dujos, naftos produktai ir atominė energija; 3 galimybė daugelyje energetikos įmonių naudoti įvairias kuro prekybos dujomis strategijos padeda užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ir palaikyti palyginti nedideles elektros energijos ir šilumos kainas bei mažą aplinkos taršą.

Silpnoji pusė: 1 dėl didelio ekonomikos nuosmukio Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse nevisiškai panaudojamas turimas energetikos potencialas; 2 Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis, todėl išlieka priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir nėra galimybių integruotis į Vakarų ir Centrinės Europos valstybių elektros energetikos sistemas; 3 šalies ūkyje dar daug kur energija vartojama neracionaliai. Iki metų pastatytų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų centrinio šildymo sistemos nepritaikytos racionaliai naudoti energiją, o joms modernizuoti reikia labai didelių investicijų; 4 susikaupė didelis radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro kiekis, nesukaupta jų saugiam palaidojimui prekybos dujomis strategijos lėšų, nesukaupti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys naftos produktų rezervai ir neįrengtos gamtinių dujų saugyklos; 5 fiziškai ir morališkai yra susidėvėjusi dalis elektros tinklų ir prekybos dujomis strategijos bei vamzdynų, nemaža dalis šalies miestų ir gyvenviečių dar neprijungta prie gamtinių dujų tiekimo sistemos.

kaip pasirinkti prekybos šnipą

Galimybės: 1 integracija į ES liberalią energijos vidaus rinką ir energetikos ūkio pertvarka paspartins energijos konkurencinės rinkos kūrimo procesą Lietuvoje, padidins energetikos įmonių efektyvumą; 2 energijos taupymo galimybių geresnis išnaudojimas sumažins energijos poreikių bei energiją generuojančių galių augimo tempus ir kartu palengvins aplinkosaugos problemų sprendimą, sumažins investicijų poreikį; 3 esami magistraliniai dujotiekiai leidžia gerokai padidinti gamtinių dujų suvartojimą.

Tranzitinis dujotiekis iš Rusijos į Vakarų Europą, jei jis būtų nutiestas per šalies teritoriją, labai padidintų tiekimo strateginį patikimumą; 4 jungties su Lenkijos elektros energetikos sistema įrengimas leis integruotis į Vakarų Europos elektros rinką, sumažinti ūkio pažeidžiamumą dėl įvairių priežasčių nutrūkus ar ženkliai sumažėjus energetinių išteklių tiekimui iš vienos šalies, efektyviau panaudoti Kruonio HAE, taip pat gauti pajamų už elektros energijos tranzitą; 5 į Lietuvos pirminės energijos balansą vis didesnį indėlį įneš atsinaujinantys ir vietiniai energijos ištekliai mediena, durpės, įvairios degios atliekos, prekybos dujomis strategijos bei vandens energija ir kt.

Tai padės vartotojams išvengti papildomos mokesčių naštos, susijusios su eksploatavimo nutraukimu, ypač su radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro sutvarkymo darbais, Ignalinos AE techninio amžiaus pabaigoje.

Tačiau būsima narystė Europos Sąjungoje, numatomas Europos Energijos Chartijos ratifikavimas ir politinė bei ekonominė raida kaimyninėse šalyse, taip pat šioje Strategijoje numatyti alternatyvūs elektros energijos ir naftos produktų tiekimo šaltiniai tą pažeidžiamumą labai sumažins.

Strategijoje numatyta vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra palaipsniui mažins priklausomumą nuo pirminės energijos tiekėjų; 2 pirmalaikis Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas negaunant reikiamo finansavimo iš Europos Sąjungos ir tarptautinių finansų institucijų taptų nepakeliama našta šalies ekonomikai; 3 lėtai modernizuojant centralizuoto prekybos dujomis strategijos tiekimo sistemas dalis vartotojų visai nuo jų atsijungia, o tai gali sukelti ekonominių ir socialinių problemų; 4 dėl didelės priklausomybės nuo pirminės energijos išteklių importo Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo bendros situacijos pasaulio energijos išteklių rinkose.

nemokamų opcionų prekybos švietimas

Jei nebus laiku sukaupta patirtis ir bus lėtai pereinama prie naujausių technologijų elektros ir šilumos gamyboje, o importuojamas organinis kuras brangs, tai energijos kainos vartotojams neišvengiamai padidės. Nustatant pagrindinius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus, buvo atsižvelgta į Europos asociacijos sutarties, Energetikos chartijos sutarties, kitų tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos direktyvų esminius reikalavimus bei nuostatas energetikos srityje, taip pat į Rox prekyba ir sistemos Sąjungos bei atskirų jos šalių narių energetikos politikos formavimo principus ir nuostatas.

Lietuvos ateities energetika — modernios visuomenės pažangios ekonomikos sudėtinė dalis, ekonomiškai pagrįstomis, prekybos dujomis strategijos į realias sąnaudas ir veiklos efektyvumą, kainomis, patikimai ir saugiai aprūpinanti energija visas ūkio šakas, nekelianti grėsmės aplinkai, sudaranti palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, integruota į Vakarų ir Rytų prekybos dujomis strategijos sistemas ir sugebanti konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje.

Tai gerai subalansuoti energetikos sektoriai, sudarantys prielaidas tolesnei visuomenės raidai ir ekonomikos augimui. Šioje Strategijoje, kaip ir metais patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, pasirinkti iš esmės tie patys scenarijai: 1 greito ekonomikos augimo scenarijus, 2 pagrindinis scenarijus, 3 lėto ekonomikos augimo scenarijus.

Energijos poreikiams prognozuoti naudota Vakaruose plačiai taikomo energijos poreikių analizės modelio MAED nauja m. Ši versija suteikė didesnes galimybes išanalizuoti energijos suvartojimą ūkio šakose priklausomai nuo jį lemiančių veiksnių tarpusavio ryšių ir jų kitimo tendencijų.

Prekyba akcijomis - ko reikia norint uždirbti day trading'e?

Rengiant poreikių prognozes, naudota smulki informacija apie BVP augimą, jo struktūrinius pokyčius, socialinių rodiklių raidą, energijos vartojimo ūkio šakose pramonėje, statyboje, žemės ūkyje, transporte, namų ūkyje, prekybos ir aptarnavimo sektoriuje technologinius rodiklius, energijos sąnaudų ir energijos vartojimo pokyčius ir kitus rodiklius. Galutinės energijos poreikiai yra nustatyti įvertinant energijos taupymo galimybes konkrečiose ūkio šakose, vadovaujantis metais patikslintos ir atnaujintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos santrauka.

Bendras energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas nustatytas atsižvelgiant į energijos intensyvumo, t. Galutine energija vadinama vienos valandos prekybos sistema pirminių gamtinių išteklių akmens anglių, gamtinių dujų, naftos ir kt.

Ją tiesiogiai savo įrenginiuose suvartoja galutiniai vartotojai pramonės ir žemės ūkio įmonės, transporto ir aptarnavimo sektoriaus įmonės, individualūs vartotojai prekybos dujomis strategijos pan. Visapusiška analizė parodė, kad visais atvejais galutinės energijos poreikiai metais neviršija metų poreikių.

Pagrindinio scenarijaus atveju prognozuojamo laikotarpio pabaigoje šalies ūkio šakose būtų suvartojama 6,2 mln.

Elektros energijos sąnaudos — metais sumažėjo mažiausiai, palyginti su kitų rūšių energijos sąnaudomis. Lietuva šiuo metu labai atsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių — Europos Sąjungos vidurkis metais buvo 3,1 karto didesnis.

Todėl pagal prognozes šalies ūkio modernizavimas lems sparčius elektros energijos poreikių augimo tempus, o jos dalis galutinės energijos struktūroje didės pagal visus scenarijus ir visose ūkio šakose.

Pagal šį scenarijų metais elektros energijos būtų suvartojama beveik 1,1 karto daugiau negu metais. Centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudos — metais sumažėjo beveik tris kartus.

Visais atvejais centralizuotos šilumos poreikiai metais nepriartės prie metų lygio.